- tik nukentėjusysis turi teisę inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl tam tikrų Baudžiamojo proceso kodekse išvardytų nusikalstamų veikų (BPK 167 str. 1 d.) – fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str. 1 d.), grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ar žmogaus terorizavimo (BK 145 str.), žmogaus veiksmų laisvės varžymo (BK 148 str.), seksualinio priekabiavimo (BK 152 str.), šmeižimo (BK 154 str.), neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo (BK 165 str.), neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo (BK 168 str.), turtinės žalos padarymo apgaule (BK 186 str.), turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo (BK 188 str.), mirusiojo atminimo paniekinimo (BK 313 str.), taip pat dėl tam tikro nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.), išžaginimo (BK 149 str. 1 d.), seksualinio prievartavimo (BK 150 str. 1 d.), privertimo lytiškai santykiauti (BK 151 str. 1 d.), vagystės (BK 178 str. 1 ir 4 d.), neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis (BK 179 str. 1 ir 3 d.), sukčiavimo (BK 182 str. 1 ir 3 d.), turto pasisavinimo (BK 183 str. 1 ir 3 d.), turto iššvaistymo (BK 184 str. 1 ir 3 d.), tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 187 str. 1 ir 3 d.) ir savavaldžiavimo (BK 294 str. 1 d.) – nebent ikiteisminis tyrimas dėl šių nusikalstamų veikų būtų pradėtas prokuroro reikalavimu (BPK 167 str. 2 d.)
- baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.), tačiau nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti teismui rašytinį prašymą „kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis“ (BPK 256 str. 1 d.) ar „pakeisti kaltinime nurodytos veikos teisinį kvalifikavimą“ (BPK 256 str. 2 d.). Pateikus tokį prašymą, teismas nuosprendyje privalo motyvuotai įvertinti ir prokuroro surašyto kaltinamojo akto, ir šio nukentėjusiojo prašymo pagrįstumą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu remiantis ar kaltinamajame akte, ar nukentėjusiojo prašyme nurodytomis faktinės aplinkybėmis ir (ar) pateiktu veikos teisiniu kvalifikavimu (BPK 256 str. 1 ir 2 d.). Šia teise nukentėjusysis gali naudotis ir apeliacinio proceso metu