Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 2, 3 ir 12 punktus nu­ken­tėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų vei­kų, nusikalstamą veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organi­zuo­­­tos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, kai nusi­kals­tama vei­­ka padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, sek­sualinės orien­tacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikini­mų ar pažiūrų (12 str. 2 p.), taip pat kiti – nei aukščiau nurodyti – nukentėjusieji dėl nusikalsta­mų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje (12 str. 3 p.) bei nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamu­mui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigū­no, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas yra būtinas (12 str. 12 p.) turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsiž­velgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Šiems asme­nims valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų