Jei tiriant nusikalstamą veiką rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam, pro­ce­so metu buvo pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti, nukentėjusiojo prašymu gali būti jam grą­žin­­ti ir galutinai nepasibaigus baudžiamajam procesui (BPK 108 str. 1 ir 2 d.). Grąžinant daik­tus ar vertybes, nukentėjusysis gali būti įpareigotas raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (BPK 108 str. 2 d.). Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, negrąžinami (BPK 108 str. 3 d.)

Įtariamasis, kaltinamasis ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso me­tu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę ža­lą (BPK 107 str.). Žalos dydis ir visi kiti su žalos atlyginimu susiję klausimai yra išsprendžiami bendru sutarimu.

• jei įtariamasis, kaltinamasis ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo savanoriškai neatlygi­na nukentėjusiajam visos jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos (jei atlygina tik dalį pa­tirtos ža­­los, tai toje da­lyje, kuri liko neatlyginta), nukentėjusysis turi teisę pa­reikšti civilinį ieškinį, ku­­ris būtų nagri­nė­jamas ir išsprendžiamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.)
• civilinis ieškinys gali būti reiškiamas tiesiogiai nusikalstamą veiką padariusiam įtariamajam, kal­­tinamajam arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris pats nusikalstamos veikos nepada­rė, ta­čiau pagal galiojančius įstatymus yra materialiai atsakingas už įtariamojo, kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą (priklausomai nuo kon­kre­čios individualios situacijos, pvz., darb­daviui, drau­dikui, tėvams, globėjams ir t. t. (BPK 109 str., 111 str. 1 d.)
• civilinį ieškinį pareiškusiam nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutari­mu ar teismo nutartimi greta nukentėjusiojo procesinio statuso pripažįstamas ir antras – civili­nio ieškovo – procesinis statusas (BPK 110 str. 1 d.), t. y. atlyginti dėl nusikalstamos veikos pa­­tirtą turtinę ir neturtinę ža­lą reikalaujantis nukentė­jusysis baudžiamaja­me procese įgyven­di­­na du – ir nukentėjusiojo, ir civilinio ieškovo – procesinius vaidmenis, turi dviejų šių proceso dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę (BPK 110 str.)
• civilinis ieškinys gali būti reiškiamas bet kuriuo baudžiamojo proceso metu – ir ikiteisminiame tyrime, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau ne vėliau nei iki įrodymų tyrimo teisme pra­­džios (BPK 112 str. 1 d.). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant procesinį dokumentą – ci­vili­nį ieškinį – kuris turi atitikti esminius Civilinio proceso kodekse nurodytus tokio pobūdžio procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus
• jei nukentėjusysis civilinį ieškinį pareiškia ikiteisminio tyrimo metu, duomenis, patvirtinančius pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį, privalo rinkti ir ikiteisminį tyrimą atliekantys iki­teis­­minio tyrimo pareigūnai (BPK 109 str.)
• jei teismas priima apkaltinamąjį teismo nuosprendį, tuo pačiu nuosprendžiu teismas, atsiž­velg­­da­mas į tai, kiek yra pagrįstas ir įrodytas nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti turtinę ir ne­turti­nę žalą, gali: 1.) visiškai ar iš dalies patenkinti pareikštą civilinį ieškinį, 2.) civilinį ieškinį at­mesti, 3.) išimtiniais atvejais, kai baudžiamosios bylos procese negalima civilinio ieškinio tiks­liai aps­kai­čiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos me­džia­gos, pri­pažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dy­džio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 1 ir 2 d.)
• jei teismas priima išteisinamąjį teismo nuosprendį, tuo pačiu nuosprendžiu teismas, atsižvelg­da­mas į tai, kokiu pagrindu buvo išteisintas kaltinamasis, gali: 1.) atmesti civilinį ieškinį, jeigu ne­įrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, 2.) palikti civilinį ieškinį nena­gri­nėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas dėl to, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižen­gi­­mo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d.)
• jei nukentėjusysis nepareiškia civilinio ieškinio baudžiamajame procese ir kaltinamasis neatly­gi­na nukentėjusiajam patirtos turtinės ir neturtinės žalos, nukentėjusysis civilinį ieškinį gali pa­reikšti civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.)

• jei nukentėjusysis nukentėjo nuo smurtinio nusikaltimo – t. y. nuo Baudžiamajame kodekse nu­­rodyto nusikaltimo sudėties požymių turinčios veikos, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gy­vy­­bė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties po­žymių turinčios veikos – jis turi teisę kreiptis į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir prašyti iš šio fondo kompensuoti jam smurtiniu nusikaltimu padarytą kaltininko neatlygintą tur­­tinę ir neturtinę žalą, patirtas teismo priteistas bylinėjimosi (proceso) ir vykdymo išlaidas
• pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą kompensuojama šia­me įstatyme nurodyto dydžio turtinė ir neturtinė žala

• nukentėjusysis turi teisę gauti kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidų, atitrauki­mo nuo įprastinio darbo išlaidų, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo spren­di­mu ir kitų išlaidų atlyginimą (BPK 103 str. 1, 2 ir 6 p.), kuris mo­kamas iš ikiteisminio tyrimo įs­taigų, prokuratūros ar teismo lėšų (BPK 104 str. 1 d.)
• jei nukentėjusysis savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau turi teisę prašyti teismo, kad ir šios iš­­lai­dos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.)
• jei kaltinamasis pripažįstamas kaltu, teismas turi teisę, tačiau neprivalo iš kaltinamojo priteisti nuken­tė­jusiajam visas jo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslau­goms apmokėti. Teismas gali ir sumažinti iš kaltinamojo priteistinų nukentė­ju­siojo patirtų išlaidų dydį (BPK 106 str. 2 d.)