- jei yra Baudžiamojo proceso kodekse nurodytas nušalinimo pagrindas, t. y. jei pagrįstai manoma, kad tam tikras baudžiamojo proceso subjektas ar dalyvis yra objektyviai ar subjektyviai šališkas, nukentėjusysis turi teisę visose baudžiamojo proceso stadijose ir etapuose pareikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, gynėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui (BPK 57 str. 1 ir 2 d.)
- jei mano, kad tam tikras proceso veiksmas ar sprendimas, ar neveikimas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, nukentėjusysis teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir visų instancijų teismų atliekamus proceso veiksmus, priimtus proceso sprendimus ar neveikimą. Atskirai imant, nukentėjusysis turi teisę apskųsti visus svarbiausius baudžiamojo proceso eigą ir rezultatą lemiančius proceso sprendimus: ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 str. 5 d.), prokuroro nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą (BPK 31 1 d.), prokuroro neleidimą susipažinti su visa ar dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos (BPK 181 str. 1 d.), procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (BPK 214 str. 4 – 5 d., 215 str. 4 d.), prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 4 d.), neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutartį apeliacine tvarka bet kokiais pagrindais ir motyvais (BPK 312 str. 1 d.), o įsiteisėjusį pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka (BPK 367 str. 1 d.)