Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas ar BPK) 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju laikomas fizinis asmuo ar, paprastai tariant, žmogus, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Taigi nukentėjusiuoju baudžiamajame procese gali tapti tas, kuris dėl, pvz., smurto ar eismo įvykio metu patyrė fizinį skausmą ar buvo sužalotas, dėl vagystės prarado turtą ar jo dalį, ar kuriam dėl kažkokios kitokios nusikalstamos veikos buvo sukurti neigiami dvasiniai pergyvenimai, emociniai sutrikimai ir pan.
Jei nusikalstama veika buvo atimta kito žmogaus gyvybė, nukentėjusiaisiais nuo tokios nusikalstamos veikos gali būti pripažinti mirusiojo šeimos nariai ar artimi giminaičiai – pvz., tėvai, vaikai, sutuoktinis ar asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Išskirtiniais atvejais, nukentėjusiuoju gali būti pripažintas ir asmuo, kurio artimajam dėl nusikalstamos veikos sutrikdoma sveikata, jei jis su nukentėjusiuoju yra „emociškai labai susijęs“, pvz., tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs.
Nukentėjusiuoju baudžiamajame procese negali būti pripažintas juridinis asmuo – įmonės, įstaigos ar organizacijos. Jei jos patyrė turtinę žalą ar kitaip nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, joms baudžiamajame procese gali būti pripažintas civilinio ieškovo procesinis statusas.