„Nukentėjusiojo“ samprata baudžiamajame procese

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodek­sas ar BPK) 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju laikomas fizi­nis as­­muo ar, paprastai tariant, žmo­gus, ku­riam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar ne­tur­tinės ža­­los. Taigi nukentėjusiuoju bau­džiamajame procese gali tapti tas, kuris dėl, pvz., smurto ar eismo įvykio metu pa­tyrė fizinį skaus­­mą ar buvo sužalotas, dėl vagystės prarado turtą ar jo dalį, ar ku­riam dėl kažkokios kitokios nu­sikals­ta­mos vei­kos bu­vo su­kurti neigiami dva­si­­niai pergyvenimai, emo­ciniai sutriki­mai ir pan.

Jei nusikalstama veika buvo atimta kito žmogaus gyvybė, nukentėjusiaisiais nuo tokios nusikals­ta­mos vei­kos ga­li bū­ti pripažinti mirusiojo šeimos nariai ar artimi giminaičiai – pvz., tėvai, vaikai, su­­tuok­ti­nis ar asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), ku­­­­rie dėl to asmens mirties pa­tyrė fi­zinės, turtinės ar neturtinės žalos. Išskirtiniais atvejais, nu­ken­tė­jusiuoju gali būti pripažintas ir asmuo, kurio artimajam dėl nusikals­ta­mos veikos sutrikdoma svei­kata, jei jis su nukentėjusiuoju yra „emociškai labai susijęs“, pvz., tėvai, vaikai, sutuok­ti­niai, ku­rių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs.

Nukentėjusiuoju baudžiamajame procese negali būti pripažintas ju­ri­­dinis asmuo – įmonės, įs­tai­gos ar or­ganizacijos. Jei jos patyrė turtinę žalą ar kitaip nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, joms baudžiamajame procese gali būti pripažintas civilinio ieškovo procesinis statu­sas.

Susisiekite su mumis


Įveskite savo vardą
Įveskite teisingą el. paštą
Prašome parašyti temą
Prašome parašyti žinutę
Patvirtinkite tapatybę

Copyright © 2020 | Advokatų profesinė bendrija Merkevičius, Juonys ir partneriai | Visos teises saugomos | Sprendimas Senu/<as design