• apklausiamas nukentėjusysis turi teisę (BPK 81 str.): duoti parodymus savo gimtąja kalba ir nau­­­dotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba, susipažinti su sa­vo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas, prašyti, kad būtų daromas jo pa­rodymų garso ir vaizdo įrašas, pats surašyti parodymus, nusikaltimų ar baudžiamųjų nusi­žen­gimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir ne­lie­čiamumui, smurto artimoje aplin­ko­je, prekybos žmonėmis, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją by­lo­se bei bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, prašyti, kad apklausą at­liktų tos pačios lyties asmuo (BPK 185 str. 2 d.)
• nukentėjusysis turi teisę savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nu­­si­­kalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 98 str.)
• nukentėjusysis bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu turi teisę reikšti prašymus atlikti BPK 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numa­ty­tus proceso veiksmus, t. y. pvz., iš fizinių ir juridinių as­menų išreikalauti daiktus ir dokumen­tus, tu­­rinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nag­ri­­nėti, atlikti lyginamąjį tyrimą, kratą, po­ė­­mį, lai­kinai apriboti įtariamojo nuosavybės teises, at­lik­ti slapto tyrimo veiksmus, pvz., slapta kontroliuoti ir fiksuoti įtariamojo elektroninius ryšius, su­sipažinti su tam tikrą paslaptį (pvz., ban­­ko paslaptį) sudarančia informacija, apklausti as­me­nis, apžiūrėti ar pa­rodyti atpažinti, inici­juo­ti specialiųjų žinių panaudojimą ir t. t. (BPK 178 str. 2 d.), o baigus ikiteisminį tyrimą – reikšti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą (BPK 218 str. 1 d.).
• nukentėjusysis turi teisę dalyvauti jo prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklausų me­tu užduoti klausimus, susipažinti su jo prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, teikti pas­tabas dėl šių protokolų turinio (BPK 178 str. 5 d.)
• nukentėjusysis informuojamas apie prokuroro apsisprendimą skirti ekspertizę ir turi teisę pa­teikti klausimus ekspertui, siūlyti konkretaus eksperto kandidatūrą bei pateikti papil­do­mą me­džiagą ekspertizei (BPK 209 str. 1 d.), taip pat turi teisę reikalauti, kad jau pirmosios jo ap­klau­sos metu būtų įvertinti jo spe­cialūs apsaugos poreikiai (BPK 36², 186¹)

Nukentėjusysis turi teisę aktyviai dalyvauti ir daryti įtaką jau baudžiamosios bylos parengimo nag­rinėti teis­me etape: reikšti prašymus, pvz., dėl civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo priemonių, dėl papildomų įrodymų gavimo (BPK 238 str. 1 d.), betarpiškai dalyvauti teismo posėdy­je, ku­ria­me teisėjas, nepriėmęs sprendimo per­­­duoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. ne­pra­­dėjęs baudžiamosios bylos nagrinėti iš esmės, sprendžia baudžiamosios bylos nutraukimo klausimą (BPK 235 str. 2 d.) ir šiame teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją (BPK 235 str. 3 d.)

• nukentėjusysis informuojamas apie kiekvieną bylos nagrinėjimo metu vyk­sian­tį teismo (tei­sia­­­mąjį) posėdį (BPK 245 str. 1 d.), taip pat ir apie teismo posėdžius, kuriuose spren­džia­mi pri­ver­čia­mųjų medicinos priemonių taikymo, jų pratęsimo, rūšies pakeitimo ir panaikinimo klausi­mai (BPK 399 str. 1 d., 400 str. 1 d., 405 str. 4 d.) ir turi teisę asmeniškai betar­piš­kai dalyvauti vi­so teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Jei nukentėjusysis bu­vo tinkamai in­for­muo­tas apie tei­siamąjį posėdį, tačiau į jį neatvyko, teismas gali bylos nag­ri­nė­jimą atidėti ar­ba na­grinėti bau­dži­amąją bylą toliau nedalyvaujant nukentėjusiajam (BPK 266 str. 1 d.)
• apie daro­mą garso įra­šą in­formavęs teisiamojo posėdžio pirmininką, teisiamajame posėdyje naudoti gar­so įrašymo prie­­mones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui (BPK 260 str. 2 d.),
• pareikšti nu­šalinimą by­­­lą nagrinėjančiam teisėjui ar (ir) teisėjams, teisminio nagrinėjimo metu procese da­lyvaujan­tiems proku­ro­rui, gynėjui, atstovui, ekspertui, specialistui, vertėjui ir teis­mo posė­džio sekre­to­riui (BPK 267 str.),
• dalykiškai ir korektiškai prieštarauti tei­sia­mojo posėdžio pir­mi­ninko veiks­mams (BPK 241 str. 3 d.), jei šie yra ne­teisėti ir pažeidžia nukentėjusiojo teises ar interesus,
• kreip­tis į aukštesnįjį teis­mą su prašymu nustatyti terminą procesiniams veiksmams at­likti, jei by­­lą nagrinėjantis teismas per Baudžiamojo proceso kodekse nustatytus terminus ne­atlieka pro­­­cesinių veiksmų, kuriuos pagal šį kodeksą privalo atlikti (BPK 242¹ 1 d.),
• ir prieš įro­dymų ty­rimą teisme (BPK 270 str. 1 d.), ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinė­ji­mo ei­go­je, ir baigus įrodymų tyrimą (BPK 291 str. 1 d.) reikšti pra­šymus šauk­ti naujus liudyto­jus, eks­per­tus ar išreika­lauti kitus įrodymus, t. y. papildyti įrodymų tyrimą teisme,
• prašyti laikinai pa­ša­linti kaltinamąjį iš teismo posėdžio salės, jei kaltinamojo dalyvavimas kliu­dys nukentėju­sia­jam duoti teisingus parodymus (BPK 274 str.),
• užduoti klausimus teisme apklausiamiems kal­ti­namiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams (BPK 275 str. 1 d., 277 str. 5 d.),
• duodamas parodymus naudotis užrašais, jei parodymai susiję su kokiais nors ska­ičiais ir ki­to­kiais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti (BPK 281 str. 1 d., 283 str. 2 d.), bei per­s­kai­tyti turi­mus doku­mentus, susijusius su duotais parodymais (BPK 281 str. 2 d., 283 str. 2 d.),
• pra­šyti paskirti ekspertizę (BPK 286 str. 1 d.), suformuluoti klausimus ekspertui ir išsakyti nuo­­monę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių suformuluotų klausimų (BPK 286 str. 2 d.),
• pra­šy­ti teisme apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atkreipti teismo dėmesį į su apžiūra susijusias ap­­lin­kybes (BPK 289 str. 1 d.), paskelbti perskaitant ir apžiūrėti dokumentus ar jų dalis, per­klau­syti ir per­žiūrėti ikiteisminio tyrimo metu padarytus garso ir vaizdo įrašus (BPK 290 str.),
• pasakyti baigiamąją kalbą (BPK 293 str. 2 d.) bei atsikirtimus ir pastabas dėl to, ką ki­ti nagri­nė­jimo teismo dalyviai pasakė pirmiau baigiamosiose kalbose (BPK 293 str. 5 d.),
• gauti nuosprendžio nuorašą (BPK 310 str. 3 d.),
• skųsti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuos­prendį ir nutartis, įskaitant nutartį dėl pri­verčiamųjų medicinos priemonių (BPK 404 str.) apeliacine tvarka bet kokiais pagrindais ir motyvais (BPK 312 str. 1 d.)

• nukentėjusysis turi teisę būti informuotas apie apeliacinio skundo padavimą, teisę su juo su­si­­pažinti ir pateikti į jį atsiliepimą, jei apeliacinis skundas susijęs su nukentėjusiojo interesais (BPK 317 str. 1 d.). Jei apeliacinis skundas susijęs su nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais, ku­rių baudžiamojoje byloje yra daug, pranešimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie pa­duotą apeliacinį skundą ir apie galimybę su juo susipažinti bei pateikti atsiliepimus prane­ša­ma specialiame interneto tinklalapyje ir nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodytais elektro­ni­nio pašto adresais (BPK 317 str. 1 d.).
• asmeniškai betarpiškai dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo pos­ėdyje, tačiau nukentėjusiojo neatvykimas, jei jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėji­mo laiką, nekliudo nagrinėti bylą be nukentėjusiojo (BPK 322 str. 2 d.)
• pareikšti nušalinimą bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiai teisėjų kolegijai ar atskiram teisėjui, apeliaciniame procese dalyvaujantiems prokurorui, gynėjui, atstovui, ekspertui, specialistui, ver­tėjui ar teismo posėdžio sekretoriui (BPK 324 str. 1 d.)
• prieš pradedant bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reikšti prašymus kviesti į teis­mo posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus ar išreikalauti bylai nagrinėti reikalingą medžiagą (BPK 324 str. 2 d.)
• prašyti atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6 d.)
• pasakyti baigiamąją kalbą bei atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas buvo pasakyta per pir­mes­nes kalbas (BPK 324 str. 8 d.)
• gauti apeliacinės instancijos teismo priimto baigiamojo akto nuorašą (BPK 324 str. 11 d.)
• prašyti apeliaciniame teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (BPK 325¹ 4 d. 2 p.)
• jei nuspręsta bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka, raštu pa­teik­ti atsiliepimą į kito proceso dalyvio apeliacinį skundą, raštu pareikšti nušalinimą ar (ir) pra­šy­mus (BPK 325¹ 2 d.)
• skųsti įsiteisėjusį pirmosios ar (ir) apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka (BPK 367 str. 1 d.)

• nukentėjusysis turi teisę būti informuotas apie kasacinio skundo padavimą, teisę susi­pa­­žinti su juo ir su papildomai surinkta medžiaga (BPK 377 str. 1 d.)
• asmeniškai betarpiškai dalyvauti nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka (BPK 375 str. 2 d.), tačiau nukentėjusiojo neatvykimas, jei jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėji­mo laiką, nekliudo nagrinėti bylą be nukentėjusiojo (BPK 375 str. 3 d.)
• pareikšti nušalinimą bylą kasacine tvarka nagrinėjančiai teisėjų kolegijai ar atskiram teisėjui, ka­saciniame procese dalyvaujantiems prokurorui, gynėjui, atstovui, vertėjui ar teismo posė­džio sekretoriui (BPK 377 str. 3 d.)
• prieš pradedant bylos nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme pareikšti prašymus (BPK 377 str. 4 d.)
• duoti žodinius paaiškinimus ir papildomus paaiškinimus (BPK 377 str. 6 d.)
• gauti kasacinės instancijos teismo priimto baigiamojo akto nuorašą (BPK 385 str. 1 d.)
• jei nuspręsta bylą kasacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka, raštu pateik­ti atsiliepimą į kito proceso dalyvio kasacinį skundą, raštu pareikšti nušalinimą ar (ir) prašy­mus (BPK 374¹ 1 d.)